Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas

ICD-11

EA50.2

Sinonimai

Naujagimių eksfoliacinis dermatitas, Ritter’io von Rittershain’io liga, stafilokokų sukeltas Lajelio sindromas, epidermolysis toxica acuta.

Apibrėžtis

Ūminis eksfoliacinis dermatitas, dažniausiai mažiems vaikams prasideda otitu, faringitu arba konjunktyvitu.

Etiologija ir patogenezė

Paviršinių odos sluoksnių pažeidimas, kuriam būdinga eritema ir platus epidermio paviršinių sluoksnių netekimas, panašus į odos nudegimą. Pažeidimo sukėlėjas yra A ir B toksinus gaminantis Staphylococcus aureus.

Simptomai

Ligos pradžioje atsiranda į skarlatiną panaši egzantema, subliūškusios netvirtos pūslės, kurios greitai savaime atsiveria ir sukelia platų odos atsiskyrimą. Ūminė eiga, sunki bendroji būklė.

Vieta

Išplitusi visame kūne.

Histologija

Pūslės dangą sudaro tik raginis epdermio sluoksnis (priešingai nei toksinės epidermio nekrolizės (TEN), kuriai būdingas viso epidermio pažeidimas), poraginės pūslės, akantolizė.

Eiga

Greita eiga.

Komplikacijos

Sepsis, plaučių uždegimas.

Diagnostika

Anamnezė, klinikiniai požymiai, histologija (tiriamas šaldyto pūslės paviršiaus pjūvis).

Diferencinė diagnostika

TEN (vaistų sukelta) pūslinė epidermolizė, lėtinė pūslinė vaikų liga (linijinė IgA dermatozė).

Gydymas

Sisteminiai antibiotikai, veikiantys stafilokoką, skysčių pusiausvyros atkūrimas (kaip nudegusiems pacientams): vietinio poveikio antibiotikai stafilokokų židiniui pašalinti, sidabro sulfazidinas, vonios, kompresai su dezinfektantais.

2.2.7 Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas