2.5.7 Sifilis

1A6Z

Lues, syphilis.

Lytiškai plintanti infekcija, kuriai būdinga lėtinė trijų stadijų eiga ir sisteminis vidaus organų pažeidimas. Sukėlėjas – Treponema pallidum, plinta per odos arba gleivinės pažeidimus.

Inkubacinis laikotarpis: 3 savaitės.

I stadija:

Pirminis pažeidimas kietoji opa, ulcus durum – tai daug sukėlėjų turinti opa, kietu ir elastingu dugnu ir sritinių limfmazgių padidėjimas. Pažeidimas gali savaime išnykti per 3 savaites.

Lytinių organų kietoji opa (sin. šankeris):

Vyrų: varpos galvutė, vidinis apyvarpės paviršius, sulcus coronarius penis.

Moterų: moterų: lytinės lūpos, makšties vidus, gimdos kaklelis. Ekstragenitalinis šankeris: burna, išangė, pirštai.

II stadija:

Hematogeninis sukėlėjų išplitimas po visą organizmą, trunka 10 sav.–2 metus po užsikrėtimo.

Klinikiniai požymiai: prasideda bendru negalavimu, raumenų skausmais, periferinių limfmazgių padidėjimu, odos bėrimu liemens srityje (dažniausiai makulinis bėrimas – rozeolė, rečiau pustulės, opos, jei nusilpęs imunitetas), padų bei delnų sifilidais, ant lytinių organų ir raukšlėse susidaro plačiosios kondilomos, condylomata lata (išopėjusios su vegetacijomis papulės), gali atsirasti sifilinė angina, lizdinė alopecija. Savaime visi požymiai išnyksta po kelių mėnesių iki ligos atkryčio.

Vėliau 25 proc. negydytų pacientų ligos atkrytis pasireiškia išopėjusia grįžtamojo pobūdžio egzantema: papuloskvaminis, psoriaziforminis, akneiforminis bėrimas, panašus į kitas ligas. Nespecifiniai bendrieji simptomai ir vidaus organų pažeidimas.

III stadija:

Mažai sukėlėjų turinčios odos ir poodžio granulomos atsiranda 25 proc. negydytų sifiliu sergančių pacientų. Skiriamos liežuvio, lūpų, gomurio kietosios granulomos, minkštosios poodžio granulomos (gumos). Gumų būna kepenyse, inkstuose. Kraujagyslių pažeidimas: granulominiai infiltratai didelių ir vidutinių kraujagyslių vidinėje sienelėje, aortitas su aneurizmomis, smegenų kraujagyslių pažeidimas. CNS: regos nervo atrofija, vyzdžiai nereaguoja į šviesą (Argyll’io ir Robertson’o požymis), meningovaskulinių pažeidimų neurologiniai simptomai.

IV stadija:

Atsiranda praėjus 10–20 metų po infekcijos 7 proc. negydytų pacientų. Pažeidimuose būna mažai sukėlėjų. Nugaros smegenų žūtis, tabes dorsalis, (nugaros smegenų pažeidimas su skausmo sindromu ir neurologiniais požymiais) arba progresuojantis paralyžius, kai pažeidžiama galvos smegenų didžiųjų pusrutulių parenchima, atsiranda progresuojanti demencija ir išplitęs paralyžius.

Įgimtas sifilis (sukėlėjo perdavimas per placentą vaisiui): įgimto sifilio dažnumas priklauso nuo motinos negydytos infekcijos pradžios:

• Motinos užsikrėtimas prieš > 5 metus iki apvaisinimo (< 20 proc. atvejų).
• Motinos užsikrėtimas sifiliu trunka 2–5 metus iki apvaisinimo apie (25 proc. atvejų).
• Motinos užsikrėtimas trunka < 2 metus iki apvaisinimo (apie 50 proc. atvejų).

Intrauterinė sifilio infekcija. Pirmuosius tris nėštumo mėnesius ji sukelia savaiminį vaisiaus abortą arba gimsta negyvas naujagimis. Motinos užsikrėtimas sifiliu iki 30 savaitės sukelia naujagimiui sunkų antrinį sifilį (Lues congenita praecox): hepatosplenomegaliją, labai susenusią išvaizdą, sifilinę slogą, lūpų įplyšimus (Parrot'o vagos), intersticinę pneumoniją (Pneumonia alba), hemolizinę anemiją, Parrot’o pseudoparalyžių (ilgųjų kaulų epifizės atsiskyrimas). Vėlyvasis įgimtas sifilis. Atsiranda 5–20 metų žmonėms. Ligos požymiai yra balno nosis, durklo formos blauzdikauliai, Parrot’o vagos aplink burną, Hutchinson’o požymių triada (ploni dantys, keratitas, vidinės ausies kurtumas).

Neurosifilis pasireiškia II–IV ligos stadijos. Pacientams, užsikrėtusiems ŽIV arba turintiems silpną imunitetą, – II ligos stadijoje.

Klinikiniai požymiai ir laboratorinė diagnostika:

I stadija: spirochetų nustatymas tamsiojo lauko mikroskopu arba PGR metodu, iš pirminio šankerio. Serologiniai kraujo tyrimų duomenys būna teigiami po 4–6 savaičių.

II stadija: sifilinių bėrimų tamsiojo lauko mikroskopija ir serologiniai tyrimai.

III ir IV stadijos: serologiniai kraujo tyrimai, nugaros smegenų skysčio mikroskopinis tyrimas ir serologija, (atliekama jei yra neurologinių simptomų, II–IV stadijos), histologinis gumos tyrimas.

Serologinių tyrimų skirstinys:

– Specifinė patvirtinamoji reakcija (antikūnų prieš T. pallidum nustatymas). Teigiamoji reakcija būna visą sifiliu sirgusio paciento gyvenimą, nesvarbu, ar jis dabar, ar anksčiau užsikrėtė T. pallidum.

– Nespecifinė reakcija, naudojama gydymo stebėsenai (nustato antikūnus tiesiogiai prieš mitochondijų irimo produktus – kardiolipiną). Teigiamoji reakcija rodo, kad pacientas turi aktyvią infekciją ir reikalingas gydymas. Ji tampa neigiama arba sumažėja jos praskiedimų titras po gydymo.

Specifinės serologinės reakcijos: TPHA, FTA-ABS, ELISA (IgG ir IgM).

Gydymo poreikio serologija: VDRL (RPR*) teigiamas testas. Sėkmingo gydymo rezultatas:

VDRL ar RPR teigiamas testas.*

Sėkmingo gydymo rezultatas: VDRL (RPR) titro mažėjimas arba neigiamas rezultatas per 1 metus po gydymo.*

*atliekama Lietuvoje.

1. Poreikis: 0,03 V. V. penicilino mililitrui kraujo 2 savaites (dėl ilgo T. pallidum dauginimosi ciklo).
2. Gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Skiriama benzatinpenicilino po 2,4 mln. VV. į raumenis: jei ankstyvasis sifilis (tai yra visos klinikinės formos ir ligos trukmė iki 1 metų) – viena dozė. Vėlyvasis sifilis (ligos trukmė > 1 metų arba nežinoma) – ta pati dozė kartą per savaitę suleidžiama į raumenis, iš viso skiriamos 3 dozės.
3. Jei nustatyta alergija penicilinui, skiriama geriamojo tetraciklino po 200 mg/d ar ertromicino po 500 mg × 4 kartus per dieną 14 dienų ankstyvajam sifiliui gydyti arba 21 dieną, jei nustatomas vėlyvasis sifilis.
4. Neurosifilis: penicilino G (benzilpenicilino*) į veną 4 mln. V. V. 6 kartus per dieną 14 dienų. Pastaba: Jahrisch’o ir Herxheimer’io reakcijos profilaktikai būtina skirti 50 mg geriamojo prednizolono vieną dieną prieš ir vieną dieną po gydymo.
   
   *skiriamas Lietuvoje.