3.2.7 Melanoma

2C30.Z

Piktybinė melanoma.

Piktybinis navikas, kuris susidaro iš neuroektoderminės kilmės ląstelių (melanocitų, nevusinių ląstelių), turi didelę metastazavimo riziką.

• Epidemiologija: melanoma dažniau atsiranda šviesiaodžiams nei tamsiaodžiams, 40–50 metų moterims nei to paties amžiaus vyrams.

• Sergamumas (nauji atvejai iš 100 000 gyventojų): Europoje – 15/100 000 per metus, Lietuvoje – 11/100 000 per metus, Australijoje – 40/100 000 per metus; sergamumas melanoma 5 proc. kasmet didėja.

• Šeiminis polinkis sirgti melanoma (5–10 proc.).

• Rizika susirgti per visa gyvenimą: 1930 m.: 1/1500; 1990 m.: 1/100; 2000 m.: 1/75.

Didžioji dalis melanomų atsiranda sveikoje odoje.

Rizikos veiksniai:

1. Šviesi oda, raudoni–šviesūs plaukai, strazdanos, mėlynos akys.

2. Šeiminė melanomos anamnezė.

3. Stiprūs odos nudegimai nuo saulės vaikystėje.

4. Stiprus saulės poveikis, sukeliantis odos nudegimą.

5. Asmenys, kurie neįdega saulėje rudai, o tik nudega odą raudonai (I odos tipas); asmenys, turintys daugiau nei 100 melanocitų kilmės apgamų.

Melanomos požymiai, vertinami pagal ABCDE taisyklę:

• A naviko simetriškumas (angl. Asymmetry), nesimetriškas.

• B kraštas, (angl. Border), netaisyklingas.

• C spalva, (angl. Color), netolygi.

• D skersmuo, (angl. Diameter), darinio augimas.

• E pakilimas, (angl. Elevation).

• Papildomi reikšmingi požymiai: darinio niežėjimas, kraujavimas, šašas, išopėjimas, odos paviršiaus reljefo išnykimas, uždegimas.

Pagal dažnumą:

1. Paviršiumi plintanti melanoma.

2. Mazginė melanoma.

3. Piktybinio šlako melanoma, lentigo maligna melanoma.

4. Akralinė-lentiginė melanoma.

5. Kitos: gleivinės melanoma, akies kraujagyslinio dangalo, uvea, melanoma.

6. Okultinė (angl. Occult) melanoma, kai nenustatoma pirminė melanoma.

Pastaba: kiekviena melanomos rūšis gali būti amelanotinė (bepigmentė).

Asimetrinis navikas su atipiniais melanocitais (skaidri citoplazma, pleomorfiniai branduoliai), kurie dėstosi po vieną ar grupėmis epidermio jungtyje, apima epidermį, dermą ir poodį.

Priklauso nuo šių požymių:

1. Naviko storis (Breslau gylis), milimetrais. Ligonių 10 metų išgyvenimas – 95 proc. esant plonai (< 1 mm storio) melanomai, atitinkamai > 4 mm storio melanomos atveju – 40 proc.

2. TNM stadija (I–IV).

3. Lytis (moterų, sergančių melanoma, prognozė palankesnė nei vyrų).

4. Naviko išopėjimas.

5. Vieta: blogesnė prognozė, kai navikas susidaro nugaros, rankos, kaklo arba galvos srityje.

Klinikiniai požymiai (ABCDE taisyklė), dermatoskopija, histologija, išplitimo stadijos nustatymas (sarginio limfmazgio biopsija), radiologiniai tyrimai.

Melanocitų kilmės apgamas, pigmentinė bazalioma, seborėjinė keratozė, histiocitoma.

1. Pirminio naviko gydymas: darinio išpjovimas naudojant vietinę nejautrą, 1 cm nuotoliu nuo naviko krašto, jei melanomos storis mažiau nei 1 mm; 1-2 cm nuotoliu, jeigu naviko storis 1-2 mm; mažiausiai 2 cm nuotoliu, jeigu naviko storis daugiau nei 2 mm sarginio limfmazgio biopsija, kai storis daugiau nei 1 mm.

2. Adjuvantinis gydymas (interferonas) pacientams, kurie turi didelę riziką atsirasti naviko metastazėms (nustatytos mikrometastazės sarginiuose limfmazgiuose).

3. Limfmazgių metastazių gydymas. Radikali limfonodektomija ir adjunavntinis gydymas.

4. Sisteminių metastazių gydymas: radioretapija, taikinių terapija (MEK ir BRAF mutacijų inhibitoriai), imunoterapija (PD1 monokloniniai antikūnai).

5. Paciento stebėsena: 10 metų, kontrolė kas 3–6 mėnesius, atsižvelgiant į rizikos grupę; ieškoti melanomos atsinaujinimo arba plitimo požymių arba antros pirminės melanomos (rizika 1 proc.).