Lithuanian
English
German
French
Italian
Spanish
Portuguese
Chinese
1F23.Z
2.3.2 Kandidozė
Grading & Level of Importance: A
ICD-11
Sinonimai
Kandidozė, pienligė, blastomikozė.
Apibrėžtis
Odos uždegimas, kurį sukelia mielės. Pagrindinė rūšis: Candida albicans; retesnės C. tropicalis, C. stellatoidea, C. parapsilosis ir C. glabrata.
Etiologija ir patogenezė
Sukeliamieji veiksniai: anksčiau buvusios odos ir gleivinės ligos, vietinių kortikosteroidų vartojimas, lėtinis odos iššutimas, padidėjęs prakaitavimas, cukrinis diabetas, nutukimas, nėštumas, sunkios gretutinės ligos, mitybos nepakankamumas, gydymas antibiotikais ir imunosupresija (ŽIV). Ligą sukelia saprofitinio mielių grybelio augimas odoje ar žarnyne arba šio sukėlėjo perdavimas per tiesioginį kontaktą (naujagimiui gimdymo metu, lytiniam partneriui per lytinį kontaktą).
Simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo vietos. Skiriamos formos:
- Oda: mažos niežtinčios raudonos dėmelės, centre susiliejančios, paviršiuje pustulės, susidarančios raukšlių srityje, tarpupirščiuose, nago volelyje, nago plokštelėje.
- Gleivinė: balkšvos, dažnai mentele nusivalančios apnašos burnos gleivinėje, stemplėje, išoriniuose lytiniuose organuose; sergančiam pacientui reikia įtarti imunospresinę būklę.
- Vidaus organai: sunkios būklės arba imunosupresiniams pacientams dažnai komplikuojasi kandidoziniu sepsiu.
- Lėtinė gleivinės ir odos kandidamikozė: reta forma, dažniausiai vaikams, nebūtinai susijusi su imunosupresine būkle. Ryški odos ir gleivinių kandidamikozė, dažnas granulomų susidarymas.
- Įgimta kandidozė: pažeista visa naujagimio oda (eritrodermija).
- Kandidafolikulitas: pustulės aplink plauko stiebą.
Vieta
Daugiausia drėgnose vietose (raukšlėse, gleivinėje).
Eiga
Bloga baigtis, jei atsiranda kandidozinis sepsis.
Diagnostika
Klinikiniai požymiai, mikrobiologinių tyrimų duomenys.
Diferencinė diagnostika
Priklauso nuo vietos: lichen ruber planus, leukoplakija, maisto likučiai, antrinis sifilis, raukšlių žvynelinė, kitos bakterinės arba grybelinės infekcijos.
Gydymas
Valdyti sukeliamuosius veiksnius (iššutimo profilaktikai skirti cinko tepalų, gydyti gretutines ligas ir oportunistines infekcijas). Kandidozės gydymas priklauso nuo vietos ir ligos išplitimo. Skiriama vietinių ir (arba) sisteminių antigrybelinių preparatų (nistatino, amfotericino ir azolų (flukonazolio). Grizeofluvinas yra neveiksmingas tam tikroms mielių rūšims gydyti. Vietinio gydymo antigrybelinių preparatų formos: kremai ir tepalai (krūtinei ir galūnėms), pastos (raukšlėms), lakai (nagams), vaginalinės žvakutės arba tabletės ir suspensijos (burnos gleivinei). Sisteminis gydymas būtinai skiriamas išplitusiai kandidozei, imunsupresyviems asmenims: flukonazolis, itrakonazolis, posakonazolis. Vidaus organų kandidozei: amfotericinas, echinokandinas ar flucitozinas į veną.
Laboratorinė diagnostika
Odos, gleivinės mėginių mikroskopinis tyrimas su KOH (mielių sporos). Mielių rūšies nustatymas pasėlyje (augimas trunka 1–4 dienas), alternatyviai – PGR molekulinis tyrimas.
Differential Diagnosis
Podcasts
Comments
Be the first one to leave a comment!