1.1.5 Alerginis kontaktinis dermatitas

EK00

Alerginė kontaktinė egzema, kontaktinis dermatitas.

Dažna dermatito rūšis, kurią sukelia lėtojo (IV - tipo hiperjautrumo reakcija) ant odos patekus egzogeniniams (kontaktiniams) alergenams (haptenams).

Alergenams specifiniai sensibilizuotieji T limfocitai sukelia alergines reakcijas (IV tipo, pagal Gelį ir Kumbsą). Imunologinės sensibilizacijos trukmė yra 5–10 dienų, klinikiniai požymiai atsiranda po kelių mėnesių arba metų. Sensibilizuotiems pacientams dermatito simptomai atsiranda po 8–24 val. slaptojo (sin. latentinio) periodo, o kartais – ir vėliau. Konkrečiam alergenui būdingas individualus alerginis potencialas.

Dažniausi kontaktiniai alergenai:

• Metalai (nikelis auskaruose, kelnių sagose, monetose).
• Kvapai (kosmetikoje, higienos produktuose, pramoninėse prekėse)
• Natūralios medžiagos (dervos, Peru balzamas, ramunėlės, astros, medetkos, saulėgrąžų šeimos augalai).
• Gumos sudėtinės dalys (tiuramai, karbamatai).
• Konservantai (izotiazolinonas, metil-3-bromo-butironitrilas, formaldehidas).
• Darbo aplinkoje esančios medžiagos (epoksidinės dervos, chromo druskos (cementas, oda), parafenilenediaminas (juodi plaukų dažai).
• Lateksas (sveikatos priežiūros profesijos).

Bėrimas atsiranda kontakto su alergenu vietoje, ūminė reakcija pasireiškia eritema, edema, papulėmis, pūslelėmis, erozijomis, šlapiavimu. Intensyvus niežėjimas. Bėrimo kraštai netaisyklingi, plinta už kontakto ribų. Vėliau gali atsirasti pleiskanų, šašų. Esant lėtinėms formoms, vyrauja lichenifikacija, įtrūkimai. Kartais atsiranda lėtinė forma, be ūminės fazės.

Priklauso nuo ekspozicijos tipo. Išplitęs (hematogeninis) kontaktinis dermatitas galimas dėl sisteminio kontaktinių alergenų poveikio (įkvėpus, nurijus).

Pagal pažeistą vietą galima įtarti alergeną:

• Veidas: kosmetika, ore esantys alergenai (dažų garai, žiedadulkės).
• Ausys: papuošalai, akiniai, klausos aparatai. • Lūpos: kosmetika, antivirusiniai vaistai.
• Kakta / kaklas: šampūnas, plaukų dažai.
• Kaklas / piršai / riešai: papuošalai.
• Rankos: profesiniai ir laisvalaikio kontaktiniai alergenai.
• Pažastys: dezodorantai. Pėdos: batai, vaistai nuo grybelių.
• Burna: protezai, kitos burnos priežiūros priemonės.
• Kojos: kompresinės kojinės, kojų opoms gydyti vartojami vaistai.

Odos lopo testai: standartinės ir specifinės serijos, pacientų vartojamos medžiagos. Pakartotinės atviros aplikacijos testas (ROAT – repeated open application test).

Parakeratozė, spongiozė, akantozė, uždegiminė limfohistiocitinė infiltracija su limfocitų egzocitoze į epidermį.

Nutraukus kontaktą su alergenu, liga regresuoja per 1–2 sav. Kontaktinė sensibilizacija išlieka visą gyvenimą.

Impetiginizacija, lėtinis dermatitas (net ir vengiant alergeno), eritrodermija.

Anamnezė (darbo sąlygos, laisvalaikio užsiėmimai, hobiai, įpročiai), odos lopo testai.

Pėdų ir plaštakų bėrimai – dermatofitų infekcijos. Sunku atskirti nuo iritacinio kontaktinio dermatito, psoriazės. Gydymui atsparios vietiškos formos: Boweno liga, spenelio Pedžeto liga, paprastoji vilkligė. Reakcija į latekso turinčius produktus (IgE labiau nulemta greitojo tipo reakcija nei IV tipo alerginė reakcija).

1. Alergenų vengimas

2. Medžiagų, kurios papildomai gali dirginti odą, vengimas (pvz., muilas, vietoj jo naudoti muilo pakaitalą).

3. Vietinis gydymas:

• Ūminis šlapiuojantis dermatitas: drėgni tvarsčiai arba vonios.
• Kortikosteroidai (tepalas, kremas, losjonas: forma parenkama pagal odos pažeidimo pobūdį).

4. Esant lėtinei formai:

• Dervos (geriausiu atveju – sudėtiniai preparatai) ir keratolitikai.
• Fototerapija.
• Kalcineurino inhibit oriai (takrolimas, pimekrolimas)

5. Alitretinoinas (retinoidas) – sunkioms, kitiems gydymo metodams atsparioms lėtinio rankų dermatito formoms.